PADŲ FASCITAS

7/28/20252 min read

PADŲ FASCITAS: KAI SKAUSMAS RYTE YRA NE ATSITIKTINIS

Galbūt tau jau teko tai patirti: ryte atsikeli, padedi pėdą ant grindų ir... šaunus skausmas perbėga per kulną. Kiekvienas žingsnis lyg vaikščiojant ant vinies. Tačiau po kelių minučių skausmas lyg ir sumažėja. O kitą rytą viskas kartojasi. Jei ši situacija skamba pažįstamai, gali būti, kad susidūrei su padų fascitu.

Bet kas tai per dalykas? Paaiškinam paprastai. Padų fascija yra kaip tampri juosta ar lynas, einantis per visą tavo pėdą – nuo kulno iki pirštų pagrindo. Ji padeda palaikyti pėdos lanką ir amortizuoja kūno svorį žengsniuojant. Galima sakyti, kad ji yra tarsi pėdos pagrindo atrama. Dabar įžvelkime, kaip ji tampa problema. Kai mes daug stovime, vaikštome, avime plonapadžius batus ar sportuojame ant kieto paviršiaus, ši fascija gauna per daug apkrovos. Ji tempiasi, patiria mikroįtrūkimus. Lyg temptum gumelę tol, kol ji tampa per plona. Organizmas reaguoja: siunčia signalus – skausmą ir uždegimą. Šis uždegimas būna lokalizuotas prie kulno kaulo – toje vietoje, kur fascija tvirtinasi.

Kodėl skauda labiausiai ryte? Nes per naktį, kai tu miegi ir nejudi, fascija atvėsta, sutrumpėja. Atsikėlus pirmi žingsniai tampa tarsi šokas: fascija vėl staigiai ištempiama, ir tai sukelia staigų, deginantį skausmą kulno srityje. Kai pajudi, audinys vėl tampa elastingesnis, skausmas sumenksta – iki kito karto. Padų fascitas dažniausiai išsivysto ne per vieną dieną. Tai ilgalaikio dirginimo pasekmė. Dėl to jis ir vadinamas lėtiniu uždegimu. Kai kurie žmonės jį ignoruoja kelis mėnesius, manydami, kad praeis savaime. Tačiau kuo ilgiau nieko nedaroma, tuo ilgiau trunka gydymas.

Padų fascitą gali sukelti: - stovimas ar aktyvus darbas (ypač ant kieto grindinio), - per mažai tempimo pratimų arba silpni blauzdos raumenys, - avėjimas netinkama avalyne (ploni, kieti, be amortizacijos batai), - per greitas fizinio krūvio padidinimas (pradedi bėgioti be pasiruošimo), - antsvoris, - net pėdos forma (plokščiapėdystė ar aukštas pėdos skliautas). Įdomu tai, kad padų fascitą dažnai painioja su kulno pentinu. Nors abi būklės susijusios, jos ne visada atsiranda kartu. Kulno pentinas – tai kaulinis darinys kulne, kuris gali susiformuoti ilgą laiką veikiant fasciją per didelėmis jėgomis. Tačiau vien pentinas dar nebūtinai reiškia skausmą – dažnai būtent uždegiminis fascitos procesas yra kaltininkas.

Ką daryti? Padėti sau galima gana paprastai: - šaldyti pėdos padą (pvz., vandens buteliu su ledu), - atlikti paprastus tempimo pratimus (tempk blauzdas, fasciją, Achilo sausgyslę), - masažuoti pėdą kamuoliuku ar rankomis, - avėti batus su gera amortizacija, - naudoti ortopedinius vidpadžius arba kulnų įdėklus, -riboti  stovėjimą ir ilgą vaikščiojimą kietu paviršiumi, - pasirūpinti, kad sėdimo darbo metu pėdos nebūtų „nutirpusios“ – kartais judinti, mankštinti.Kai kuriais atvejais  reikalingas gydymas pas kineziterapeutą: taikomos ultragarso terapijos, specialūs tempimo pratimai, net kineziologinis teipavimas, kuris sumažina įtampą toje vietoje. Retesniais atvejais gali būti skiriamos injekcijos, o labai užsisenėjusiais atvejais – net operacija.

Svarbiausia – laiku sureaguoti. Kuo anksčiau pradėsi keisti įpročius, tuo greičiau palengvėja. Net mažas kasdienis pratimas ryte gali duoti didelę naudą. Ir atvirkščiai – jei tęsi nekeičiant nieko, padų fascitas gali lydėti mėnesius ar net metus. Jei įtari, kad tau gali būti padų fascitas, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ortopedą. Tik specialistas gali tiksliai įvertinti būklę, atmesti kitas galimas priežastis ir sudaryti individualų gydymo planą. Padų fascitas gali atrodyti kaip smulkmena, bet paliktas be priežiūros tampa ilgalaikiu galvos skausmu.Kuo anksčiau supranti, kas vyksta tavo pėdoje, tuo lengviau viską suvaldyti.

Naudota informacija ir šaltiniai:

Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.