KODĖL SKAUDA KULNUS? DAŽNIAUSIOS PRIEŽASTYS IR KĄ GALIMA DARYTI
Kulno skausmas – viena iš labiausiai paplitusių problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugybė žmonių. Dažnai jis pasireiškia ryte atsikėlus, pirmuosius žingsnius darant vos lipus iš lovos, arba po ilgesnio vaikščiojimo, ypač kai buvo dėvima netinkama avalynė. Kulnas atlaiko didžiulį spaudimą – kasdien, vaikštant arstovint, jis sugeria didžiąją dalį kūno svorio, todėl visai nenuostabu, kad būtent ši vieta tampa skausmo židiniu. Tačiau ne visada kulno skausmas reiškia rimtątraumą. Dažniau tai signalas, kad tam tikri mūsų įpročiai ar sąlygos reikalauja dėmesio.
Viena iš dažniausių kulno skausmo priežasčių yra padų fascitas (lot. plantar fasciitis). Tai pėdos padėje esantis raištis, kuris jungia kulnakaulį su pėdos priekiu. Ilgainiui nuo per didelės apkrovos ar nuolatinio dirginimo šis audinys gali įsitempti, atsirasti mikroplyšimai, uždegimas. Tipinis simptomas – aštrus kulno skausmas, ypač ryte, kai tik atsistojama iš lovos. Vėliau dienos eigoje skausmas gali sumažėti, bet grįžta po ilgesnio stovėjimo ar ėjimo. Taip pat neretai pasitaikanti problema – kulno ataugos, dar vadinamos "kulno pentinais" (lot. calcaneal spur). Tai kauliniai dariniai, kurie formuojasi kulnakaulyje, dažniausiai kaip padės fascito padarinys. Nors pats darinys ne visada sukelia skausmą, bet kartu su minkštųjų audinių uždegimu jis gali tapti skausmo šaltiniu. Kai kuriais atvejais skausmas gali būti juntamas ne tik kulno apačioje, bet ir šonuose ar giliau pėdoje.
Trečioji priežastis – Achilo sausgyslės pertempimas ar uždegimas. Achilo sausgyslė jungia blauzdos raumenis su kulnu, todėl jei daug vaikštoma, bėgiojama ar dirbama stovint, ypač su netinkama avalyne ar ant kieto paviršiaus, sausgyslė gali įtempti. Kartais skausmas pasireiškia ne tik ties kulno apačia, bet ir viršutinėje jo dalyje, ties sausgyslės tvirtinimosi vieta. Bėgant ar greitai einant, ypač staigiais judesiais, ji patiria didelį krūvį, todėl sportuojant be pasiruošimo ši struktūra tampa viena iš dažniausiai pažeidžiamų. Reikia nepamiršti ir netinkamos avalynės – tai bene kasdienių kulno problemų priežastis. Per standūs padai, ploni vidpadžių sluoksniai, pernelyg aukšti kulniukai ar visiškai lygiapadžių batai nesuteikia pėdoms reikiamos atramos, paskirsto spaudimą netolygiai, sukelia įtampą.
Ėjimo būdas taip pat turi reikšmę: per daug intensyvus kulno dėjimas, kai žingsnis pradedamas nuo kulno, padidina apkrovą kulnakauliui. Be to, kai kurie žmonės vaikšto su pasisukusiomis pėdomis į vidų ar išorę – tai ilgainiui paveikia kulno padėtį ir sukelia skausmą. Verta atsižvelgti ir į gyvenimo būdą. Sėdimas darbas, fizinio aktyvumo trūkumas lemia, kad pėdų raumenys bei raiščių struktūros silpnėja, nebesugeba tinkamai amortizuoti jėgos – kulnui tenka didesnė apkrova. Kita vertus, per didelis fizinis krūvis ar staigus aktyvumo padidėjimas (pvz., pradėjus bėgioti be pasiruošimo) taip pat gali sukelti skausmą. Ypač pavojinga staiga keisti savo įpročius: nuo sėdimo gyvenimo būdo pereiti prie intensyvaus bėgimo be perėjimo laikotarpio. Dėl to raumenys, raiščiai ir sausgyslės negauna laiko prisitaikyti, o kulnas gauna smūgį pirmas.
Moterys dažniau kenčia nuo kulno skausmo dėl nuolatinio aukštakulnių avėjimo. Toks apavas keičia pėdos biomechaniką, o pasikeitęs svorio centras perkelia apkrovą į neįprastas vietas. Po ilgo vaikščiojimo su aukštakulniais, net ir grįžus prie įprastos avalynės, pėdos struktūra išlieka paveikta, o skausmas gali tęstis dienomis. Jei kulno skausmas pasikartoja ar tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, svarbu imtis priemonių. Pirmiausia – duoti pėdoms poilsio. Laikinai sumažinti fizinį aktyvumą, ypač jei tai vaikščiojimas kietu paviršiumi ar stovėjimas ilgas valandas. Šaldymas (pvz., suledėjusio vandens buteliu ridenimas po pėda), švelnus tempimas bei masažai padeda mažinti šeminę įtampą. Galima atlikti paprastus tempimo pratimus namuose: atsistoti prie sienos, ištiesti vieną koją atgal, o priekinę sulenkti – taip tempiasi pėdos ir blauzdos struktūros. Tai paprasta, bet veiksminga.
Specialistai taip pat rekomenduoja pasirūpinti tinkamu pėdų palaikymu. Ortopediniai vidpadžiai ar kulnų pagalvėlės gali amortizuoti spaudimą ir padėti sumažinti dirginimą. Svarbu ir tai, kad avalynė būtų su pakankamu pado storiu, švelnia kulno zona, ir gerai prigludusi prie pėdos. Reikėtų vengti per senų, išdilusių batų – jų forma jau neatlieka savo funkcijos ir gali net pakenkti. Taip pat pravartu turėti kelias poras batų ir keisti jas – kad pėda nevargtų nuo vienodos apkrovos. Kai kuriais atvejais, ypač jei skausmas neatslūgsta, verta kreiptis į gydytojus ar kineziterapeutus. Jie gali ne tik nustatyti tikslią priežastį, bet ir pasiūlyti tinkamą gydymą – nuo individualių pratimų iki fizioterapijos procedūrų. Gali būti paskirti tempimo pratimai, elektromiostimuliacija, ultragarsas ar net teipavimas (kineziologinis teipavimas), kuris padeda stabilizuoti sritį ir sumažinti apkrovą uždegimo metu.
Svarbu pabrėžti, kad kulno skausmas – tai ne liga, o simptomas. Laiku į jį reaguojant, keičiant kai kuriuos kasdienius įpročius bei skiriant dėmesio avalynei ir pėdų priežiūrai, galima ne tik sumažinti nemalonius pojūčius, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje. Kaip ir daugelyje sveikatos temų – prevencija yra paprastesnė ir efektyvesnė nei gydymas.
Naudota informacija ir šaltiniai:
Deutsche Gesellschaft für Orthopädie und Unfallchirurgie (dgou.de)
Harvard Medical School (health.harvard.edu)
Mayo Clinic (mayoclinic.org)
NHS Inform UK (nhsinform.scot)
American Orthopaedic Foot & Ankle Society (aofas.org)
Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.